- apsimerlinti
- apsimer̃linti 1. apsiblausti, pasidaryti mieguistam, apsnūdusiam: Apsimer̃linau dabar ir tingiu nusirengt ir eit gulti Klvr. Vaiką reik išsyk paguldyt į lovą, – paskui jis tik apsimer̃lina, ir sunku išjudint Pjv. 2. Šk apsimesti, dėtis kuo: Jis apsimerlino buvęs miegąs, o jis nemiegta, t. y. gudrumus vadžio[ja] tiktai J. Spąstūse ūdra apsimerlina [negyva], bet pamėgink ištraukti – tuoj įkąs Vdk. Jonas, apsimer̃linęs kvailu, išgąsdino kaimynus Mrj. \ merlinti; apsimerlinti; pasimerlinti
Dictionary of the Lithuanian Language.